- palėpė
- palė́pė sf. (1) 1. R92, Lnkv gyvenamų namų ar kito pastato vidinis pastogės kampas: Nelandyk su žvake po palė́pes – dar uždegsi! Mrj. Piemuo rado palėpė[je] vištos gūžtą Grš. Palė́pė pilna nevartojamų daiktų Dov. Ant tvarto palėpėj supyliau apynius Vv. Petras, išsiėmęs iš palėpės šautuvą, nuėjo medžioti Ldvn. Jį radome palė́pėj begulintį Švn. Katė, tuo metu neturėdama laiko, padėjo gromatą palėpėj ir padėjus ažmiršo BsPII97. Per palėpes eina vėjas, jas reikia iškamšyti Vrb. Per palė́pes sniego pripūtė Dkš. Sumink šieną ir pagal palė́pę Slm. Suradau, per kur katės landžioja, – nagi pro palė́pę Rz. Užkimšk tvarto palė́pes šienu, kad neitų šaltis Grš. Ant tvarto šieno tik palėpėse likę Grš. Per lėkštas stogas – po palė́pe nė palįst negali Grš. Padėk linų ryšį palė́pėn Ob. | Gyvena kokioj palė́pėj Mrj. 2. vieta tarp stogo ir sienos viršaus iš lauko pusės: Skregždė vis palė́pėj gūžtą suka Sdk. Pažiūrėk palėpė[je], ar yra lizdas Rm. Po palė́pe pakišo (ant rentinio, po pastoge, arčiau stogo) J.Jabl. ^ Višta nupešta, po palė́pe pakišta (brauktuvė) J.Jabl. 3. pastogė lauko pusėje, papastogė: Palė́pės didelės, tai malkų par dvi eilias prikraunam Sdk. Suskaldytas malkas sukraukit palė́pėn Ut. Suneškim kūlelius palė́pėn Sdk. Palė́pėj ir nuo smarkaus lietaus galima pasislėpt Užp. Mano palėpelė – smilgūnė žolelė (d.) Švnč. 4. Rš stogas: Dengdavom palė́pę Dglš. Ažsidegė palė́pė Aps.
Dictionary of the Lithuanian Language.